- srebiamoji
- srebiamóji sf. emph. šnek. burna.
◊ srẽbiamąją áušyti be reikalo, tuščiai kalbėti: Tai kam da ir aušiji savo srebiamąją Sv.srẽbiamąją užčiáupti nutilti: Ei tu, auksaburni, – perkirto seniūnas, – užčiaupk savo srebiamąją rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.